sukilti

sukilti
sukìlti intr. 1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės ... teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti sukìlo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem. ^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz. 2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš. 3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv. 4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius ... įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesukìlus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso sukìlo visas dvaras BM398. | prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš. 5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau sukìlo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž. 6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, sukìlusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk. | prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc. 7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn). 8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai sukìlo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt. \ kilti; atkilti; įkilti; iškilti; nukilti; pakilti; parkilti; perkilti; prakilti; prikilti; sukilti; užkilti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • sukilti — suki̇̀lti vksm. Svečiai̇̃ víenu sykiù suki̇̀lo nuo stãlo, iš ùžstalės …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sukiltis — sukiltìs sf. (3b) sukilimas: Visi Žemaičiai ir Kuršas sukilo, o maištas ir sukiltis pasiplėtė ir į Parusnį prš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškelti — iškelti, ìškelia, iškėlė tr. I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti. 1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškelk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškelkite mums avį …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakilti — pakìlti intr. 1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp. 2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prakilti — prakìlti intr. 1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg. 2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis prakìltų, tai būtų pasiutęs Skr. kilti; atkilti; įkilti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkilti — užkìlti intr. 1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užkìlo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkilti — atkìlti intr. 1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atkìlo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atkìlsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškilti — iškìlti intr. 1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpaikti — išpaĩkti intr. 1. I pasidaryti paikam, iškvaišti: Vyras išpaĩko, t. y. pasidarė paikas, durnas J. Turbūt išpaiko, kad ir vasarą su kailiniais vaikšto! Varn. 2. Tv išdykti, išeiti į valias: Išpaĩkęs žmogus, niekam netikęs Yl. Tik kad išpaikai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kelti — kelti, kẽlia, kėlė I. tr. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą. 1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kėliau ir tuoįtimpos nieko nepadariau J. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Pn.Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Skp. Tokiu būdu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”